Išėjau į balkoną parūkyti, per turėklą persisvėriau.
Žvelgiu į eilinę naktį lig idiotizmo buku žvilgsniu,
O ji žvengia iš manęs, sakytum savaitę būtų gėrus
Ir man akis be saiko bado švirkšto adatos galu.
Dėkingas kad bent ausis liko, galiu girdėti dar ...
Tik šį kart keista – daugiau, aiškiau nei paprastai.
Sako neregio juslės pajautrėja dešimt iškart.
Hm, kaip supermenas su nuorūka, o po ja gelsvi pirštų galai...
Štai išgirdau kaip šis prakeiktas miestas inkščia,
Tarsi skerdykla pilna protiškai atsilikusių vaikų.
Supuvęs iki šaknų ir dvokiantis paleistuvyste.
Tačiau kam tai rupi, visuomenei tai normalu.
Paskanaut kaimyno kraujo, laisvas ausis užkraut ...
Lyg hienos be išimties visi tyko pasirengia.
Ir už kebabo kąsnį, kebabainėj apšnerkštoj ant ratų
– Pasturgalį atstatys kiekvienam poza patogia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą