Taškas

Stikliukas stovi ant stalo,
Cigaretės nuodėgulis svilina pirštus …
Žinau, tai neprives prie gero,
Žinau – nenuramins minčių …
Bet akys vėl stiklinės,
Rišlaus žodžio neišlemenu …
Ir vėlei tie vaizdai, nuo kurių taip gyniaus,
Nuo kurių dugne bokalo save vis skandinu.
Nuosprendį skelbiu už kiekvieną pragyventą dieną,
Naikinu save vis iš vidaus …
Nuolatinis esu sau budelis – teisėjas,
Nes likimas mano – nebent tik egzistuot.
Ir niekas neišgydys to jausmo keisto,
Tos graužaties, kur slegia nuolatos mane.
Nebent ateis tas metas, paskutinio teismo,
Kai jau padėsiu tašką puslapy šiame …

 

RC