Laimę daug sunkiau pakelti nei nelaimę. Norintiems pelnyti Didžiojo Nelaimėlio titulą ir kasdienybę paversti nepakenčiama, siūlome kelis patarimus. Norite gyventi laimingai? Darykite viską atvirkščiai!
Visai neprastas dalykas būti nelaimingam – sakyčiau, patogu, sava, įprasta ir pažįstama iki skausmo. Sunku džiaugtis gyvenimu, kai gimtoji šalis persunkta ekonominės krizės, apraizgyta „homoseksualų mafijos“, „pedofilų klano“, „prokurorų impotencijos“ ir kitų pragaro baisybių. Gerai jaustis tokiomis aplinkybėmis keblu, gal net nepadoru, todėl visai suprantama, kad gausybė gyventojų tvirtina: nėra Lietuvoje kuo džiaugtis. Dalis piliečių įsitikinusi, kad nėra ir jau niekada nebus, todėl kasa duobę tiek sau, tiek kitam ir nuoširdžiai kuria asmeninį pragarėlį. Jiems šis straipsnis mažai naudingas, tačiau tiems, kurie dar dvejoja ar pageidauja mokymų ir patarimų, kaip tapti tikruoju Nelaimėliu, o ne būti vargšu giminaičiu diletantu, derėtų įsigilinti.
Jūsų asmeniškai patirtos nesėkmės – per menkas bagažas didžiojo Nelaimėlio vardo siekiančiam žmogui. Teks pasimokyti įvairių subtilybių, todėl toliau pateiktas rekomendacijas siūlau naudoti kūrybiškai ir siekti individualių nelaimingumo aukštumų. Įgytos žinios ir įgūdžiai labai pravers perduodant patirtį savo vaikams ir vaikaičiams – taip nelaimingumo principai bus įtvirtinti kartų kartoms.
Skamba neįtikėtinai? Turite protą ir jausmus, kad atsirinktumėte, susivoktumėte ir gyventumėte savo gyvenimą. Laimingai ar nelaimingai – čia jau kaip kas nuspręs.
Tvirtai ir besąlygiškai laikykitės savo įsitikinimų.
Tokia nuostata, kieta kaip plienas, – tiesiausias kelias nelaimingumo link. Kiekvienas bekompromisis pareiškimas („Jei žinau, kad tai tiesa, kovosiu iki galo, nepasiduosiu“, „Šito nebus, tik per mano lavoną“ ir pan.) – gera pradžia savimi pasitikinčiam žmogui. Jeigu atkakliai jo laikysitės, konfliktas su pasauliu garantuotas.
Žinojimas – dalykas rimtas. Tiesos žinojimas – tai jau stiprybės ir teisingumo pagrindas. Svarbiausia – puoselėti tvirtą įsitikinimą, kad tiesa yra viena, todėl gali būti tik viena teisinga nuomonė – mano nuomonė. Sąžiningas žmogus supranta, kas pasaulyje teisinga, o kas – ne, nesileidžia į jokius kompromisus ir nepripažįsta kritiško mąstymo. Jis kovoja už tiesą ir nesitaiksto su realybe. Jam nėra nepakeičiamų dalykų, nes jų tiesiog negali būti.
Jei koks draugas kovotojui už tiesą pataria pažvelgti į situaciją kitaip, tai koks jis draugas? Teisingas žmogus pasaulį renkasi tokį, koks jis privalo būti, o ne tokį, koks yra. Taigi jis atmeta bet kokį patarimą, nes teisingas požiūris yra tik vienas – jo paties. Apskritai kito žmogaus požiūris nevertingas jau todėl, kad jis yra kito asmens.
„O jei tas patarimas naudingas?“ – klausiate. Tuo svarbiau jį atmesti – tai aukšto lygio meistriškumas. „O jei teisuolis giliai širdyje mano, kad patarimas teisingas?“ Šiuo atveju didvyriškai atmesti patarimą – ypatinga didžiojo Nelaimėlio privilegija.
Tegyvuoja darbas ir perfekcionizmas!
Nesutikite su tais, kurie tvirtina, kad žmogaus vertė neturi ryšio su jo pasiekimais. Asmens vertę lemia tik asmeniniai laimėjimai, o tam būtinas kitų pritarimas, patvirtinimas ir pripažinimas. Tikras perfekcionistas tai žino, todėl nepaliaujamai siekia tobulumo ir išsijuosęs tempia „privalėjimų“ ir „reikėjimų“ naštą. Jis įsitikinęs, kad gali įgyvendinti visus savo norus, nes lyderiui ir nugalėtojui nėra neįmanomų dalykų. Nesvarbu, kokia kaina, bet jis laikosi geram asmeniui privalomų taisyklių: turi būti tobulas draugas, tėvas, mokytojas, sūnus, kulinaras, dizaineris, vyno, konjako, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, tarpasmeninių santykių ir t. t. ekspertas (savaime suprantama, būdamas vienas asmuo). Taip pat privalo niekuomet nepykti (dėl aukštos moralės), tuščiai nespoksoti televizoriaus ir kitaip beprasmiškai nešvaistyti laiko. Dar privalo viską žinoti, suprasti ir numatyti, būti protingas, blaiviai mąstantis, doras ir sveikas. Šią dieviškų savybių litaniją verta kiekvienam pratęsti individualiai. Kuo ji ilgesnė, tuo sunkesni geležiniai pančiai sukaustys jūsų esybę ir jūs jau – pažengęs nelaimėlis.
Tai dar ne viskas. Svarbu nepamiršti, kad aplinkiniai nuolatos jus stebi, apie jus galvoja, be paliovos vertina ir kritikuoja. Įgudę nelaimėliai žino, kad jiems pavydi. Svarbu laikytis minties, kad klysti negalima, o už menkiausią klaidelę reikia save prikalti prie kryžiaus žemyn galva. R. Tagorė išmintis („Jei uždarysi duris visoms klaidoms, tiesa liks už durų“) – ne jums.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą