Akibrokštas

Atėjo ji iš kibernetinio pasaulio,
Plačiai vartus atkėlus, tvirtai žengdama…
Kilobaitais, terabitais – neva saulė…
Gyvenimą pastelinėm spalvom tapydama.
Pasiglemžusi mintis, it skylė juodoji,
Traukė į save, sąmonę suveldama…
Nepaprastu balsu lakštingala viliojo,
Laisvai valiai vietos nesuteikdama.
Kiekvienas prisilietimas tirpdė…
Sakytum narkotiko norėjos vis daugiau,
Sielą švelnumo nenusakomo pripildė,
Bet susilaikymas neleido grožio griaut.
Tarsi šviesulys, tarsi mažytis spindulėlis,
Prie bedugnės krašto viltį suteikė gyvent
Ir akim plačiai užmerktom – tarytum įtikėjas…
Nežinomybės tolyn įkalbėjo žengt…
Bet žingsnis tas – tapo lemtingu,
Be apsaugos krist teko prarajon…
Žadėtą glėbį mielą, rūpestingą,
Privertė iškeist tiesos kulka galvon.
Staiga išnyko akiniai rausvi…
Kuriuos tik vakar rodės įsigijęs…
Kai realybė žvelgė, o jos atspindy,
Liko vaidentis naivuolio veidas miręs…
Taip ir pabiro, likę menki širdies likučiai…
Dar nesenai ant šventinės lėkštutės dėti…
Tam kas niekad neįvertins, nebus sočiai…
Vien paviršutiniškumas sudėvėtas…
Ir tik banga, lyg gailestingai atsiritus,
Atklydus iš realybės šaltinio upės…
Pasišlykštėjimą nuplovė ir visą kas netikra…
Nusinešdama, paskutines dulkes…

RC

Nė vienas...

Nė vienas nemiršta nekaltas - Gyvenimas visus išdulkina.

Chaosas

Norėdamas bučiuot akis tavas,
Kol kulkom nepradėjo snigt,
Jaučiau jausmu užplūstančias venas
Ir chaosą besiveržianti mintimis…
Kuris kybot paliko auskaru baltu,
Tarsi Damoklo kardas virš kvailos galvos.
Įsišaknijęs savo blizgesiu tyliu,
Many prisiminimas moters netikros.
Priekaištu – nejudamai sustingęs,
Ant raudonos kinietiškos vėduoklės,
Šis mažas sniego gumulėlis tyras.
Nutirpdo veidą mirusios svajonės…
Nyksta branduoliai, ląstelės…
Paveikti vidinių spirito glamonių…
Šioj sumaišty pasimetusios detalės,
Prasmės netenka, nėra dvejonių.
Girdis kaip kraujas cirkuliuoti stoja,
Pusrutuliai tampa priešų stovyklom,
Vidus pavirtęs amžinąją karo zoną –
Gyviesiems vietos nepaliko…
Lyg tolumoj keistai mieli balsai išnyra,
Iš senos plokštelės ramina girgždesys…
Perskrodęs piktžole įaugusią, vienišę tylą…
Šnabžda – savyje meilę nužudyk!

RC

Meilė besaikė...

Meilė besaikė nepasotinama kalė, kuriai kiek beduosi vistiek bus maža ir maitinančią ranką drąsiai gali nukąsti. Ji be sąžinės graužimo suėda tavo draugus, šeimą, asmeninę nuomonę, pinigus – galiausiai tavo individualumą. Iš pamatų sugriauna ilgai statytą tavo pasaulėlį, kuriame galėjai nevaržomai reikšti mintis, ar tiesiog svajot... deja... Kartais net stebina tas keistas nenumalšinamas jos alkis... Bet vis gi yra aklai tikinčiu jog išmokus ją teisingai maitinti net į manoma patirti malonumą... naivu...

Stiklo rutuly

Lange įkalintas paveikslas liūdnas,
Išsekusio pajaco, mirusiomis akimis…
Lyg stiklo rutuly marionetes kūnas,
Pakračiusiojo poreikius tenkinantis vis.
Įtrukimai nenumaldomai didėja,
Su kiekvienu atsirėmusiu smūgiu…
Naivumas besispardydamas rėkia,
Laidojamas po motinos vilties medžiu.
Skausmą kulkom sidabrinėm suvarpyti,
Tarsi vilkolakį įkyriai tykantį tamsoj…
Gal ir melas nepasotinamu žvėrim atvirtęs,
Sudvejojąs, bematant šonan atsitrauks?
Nes kiek kentėt ir tept ant duonos,
Tas gleives pagardintas neapykantos tyros.
Kai bestuburiai rausia duobes po kojom,
Šypsos į akis – linkėdami geros dienos!
Tik apmaudu, ryte rangysis ta pati daina,
Inkščianti dusliai prakeiktu radijo imtuvu.
Ir naujas pinkles paruošus išsigimusi diena,
Balsu pagiežos, kvatosis sau smagiai už durų…

RC

Auksinės mintys

• Pinigus skolinkis iš pesimisto, jis vistiek nesitikės jų atgauti.
• Jauni vyrai nori būti ištikimi, bet nėra. Seni vyrai nori būti neištikimi, bet negali.
• Draugystė yra kaip šlapinimasis ant savęs. Visi mato, bet tik jūs jaučiate šilumą.
• Aš esu toks protingas, kad kartais pats nesuprantu ką sakau. (Oscar Wilde)
• Sūnau, jei tikrai nori kažko pasiekti gyvenime – sunkiai dirbk. O dabar užsičiaupk. Tuoj turi paskelbti laimingus loterijos skaičius. (Homer Simpson)
• Aš esu vegetaras ne todėl, kad myliu gyvūnus. Aš esu vegetaras nes nekenčiu augalų. (Whitney Brown)
• Kai merginiesi panelei – valanda atrodo kaip sekundė. Kai sėdi ant žarijų – sekundė atrodo kaip valanda. Tai reliatyvu. (Albert Einstein)
• Vienas iš puikiausių dalykų knygose yra fantastiški piešinėliai. (George W. Bush)
• Draudimas yra kaip santuoka. Tu moki, moki, moki ir nieko negauni mainais. (Al Bundy)
• Mano patarimas tau – vesk. Jei radai gerą žmoną, tu būsi laimingas. Jei ne – tapsi filosofu. (Socrates)
• Aš tikiu, kad seksas yra vienas gražiausių, natūraliausių, sveikiausių dalykų, kurį galima nusipirkti už pinigus. (Steve Martin)
• Jei vyras visą laiką šypsosi, jis turbūt bando parduoti jums daiktą, kuris neveikia. (George Carlin)
• Daugybė žmonių bijo aukščio. Bet tik ne aš. Aš bijau pločio. (Steven Wright)
• Tu pabandei ir tau nepavyko. Patarimas – niekada nebandyk. (Homer Simpson)
• Kiekvienas vyras yra kaltas dėl visko gero, ko jis nepadarė. (Voltaire)
• “Visada” ir “niekada” yra du žodžiai, kuriuos turi visada prisiminti, bet niekada nenaudoti. (Wendell Johnson)
• Niekada neerzinkite aligatoriaus kol neperėjote per upę. (Cordel Hull)
• Yra tik trys tikri draugai – sena žmona, senas šuo ir grynieji pinigai. (Benjamin Franklin)
• Visada atleisk savo priešui. Nes tai jį erzins labiausiai. (Oscar Wilde)
• Nieko neveikti yra labai sunkus darbas. Tu niekad nežinai kada darbas baigtas. (Leslie Nielsen)
• Žmogus, rašantis kvailiams, visada užsigarantuoja didelę auditoriją. (Arthur Schopenhauer)
• Archeologas yra geriausias vyras, kurį moteris gali turėti. Kuo ji labiau sensta, tuo ji tampa įdomesnė vyrui. (Agatha Christie)

Moteris nuostabiausia...

Moteris nuostabiausia skerdienos pavidalu... minkšta, sultinga... atrodo Kalėdos nelauktai prasidėtų tavo burnoje, tarsi angelas žengtų nuo debesų didybės į skerdyklą, tuo metu kai mėsininkas skerdė šį nuožmų žvėrį ir paleido pro mėsmalę šviežią dar šilta mėsą... tai dieviška... burnoje visata sukasi ir sprogsta dalelėmis, paskui vėl susipina į vieną skonio ir kvapo simfoniją... ore pakimba sodri romantiška tyla...