Veiksmas yra moralus, jei duoda naudos jį darančiajam [palengvinant ar pagerinant savo gyvenimą, įgyjant vertybių], jei tai nepažeidžia kitų asmenų interesų.
Paimkime moterį besilaukiančią kūdikio. Ji yra būklėje, kad, jei gimdys, mirs, bet kūdikis liks gyvas. Ką jai daryti? Čia nėra vienareikšmio atsakymo.
Tai parodo, kad moralėje nėra tik arba balta, arba juoda, tik į kairę arba tik dešinę. Gyvenimas panašus į pilką ir kelias per jį vingiuotas.
Visada yra asmenų sakančių, kad niekas nėra tikra ir visa tik nuomonės reikalas. Bet kas yra arba gera arba bloga [juoda arba balta], - ir tai gali būti įvairiu mastu. Aukščiausia vertybė yra asmeninė sąmonė. Tad tos moters gyvybė yra aukščiausia vertybė ir ją ji privalo išsaugoti, jei ją vertina. Ji negali racionaliai tvirtinti, kad "myli" parazitą savo kūne,nes meilė yra atsakas į aukščiausią vertybę kitame asmenyje. Parazitas nėra asmuo, nes neturi charakterio savybių, dėl kurių būtų galima jį mylėti.
Be to jis "neturi teisių", kurios taikomos esamoms racionalioms būtybėms, o ne potencialiai galinčioms joms tapti.
Be to jis "neturi teisių", kurios taikomos esamoms racionalioms būtybėms, o ne potencialiai galinčioms joms tapti.
Abortas [negimusios gyvybės nužudymas] visada sunkus pasirinkimas moteriai.
Gali būti meilė be priežasties. Tai įdomus reiškinys ir sutinkamas visuomenėje. Bet kaip elgiamasi "baimės be priežasties" atveju? Skubama pas psichologą!
Moralumas yra sistema apibrėžianti, kaip turėtume elgtis ir kas yra gera. Gera yra tai, kas, mums naudinga pagal mūsų prigimtį. Mūsų ypatinga prigimtis įtakoja specifinius reikalavimus gyvenimui. Gera yra tai, kas patenkina tuos mūsų reikalavimus.
Prieš kelis tūkstantmečius urvinis žmogus galėjo nužudyti kitą, kad paimtų jo moterį ar mirtinai susikaudavo, kad išsiaiškintų, kas gyvens toje teritorijoje. Ir jie tai darė, nes taip turėjo gyventi.
Bet tai buvo dar savęs neįsisąmoninusi būtybė. Tad ji negalėjo būti morali. Tad tokios veiklos buvo nedoros ir nepriimtinos. Kad turėtume "teises" privalome turėti "save" [suvokti savo asmenybę]. Tik tada galime sudaryti sutartis su kitomis racionaliomis asmenybėmis ir atsisakančiomis jėgos a apgaulės, nes tai pažeidžia sutartis.
Tai ir gyvūnai neturi teisių?
Kai nuvyksite į Afriką ir jus puls liūtas, pasakykite jam tai! Teisės sąvoka taikoma tik žmonėms. Negalite gyvūnams pritaikyti teisės normų.
Ar turi teises naujagimis? O protiškai sergantis?
Abu neturi teisių. Naujagimis turi galimybę tapti racionaliu asmeniu, protinis ligonis – ne.
Bet ... racionali žmogiškoji būtybė neturi daugiau teisių nei kita. Kas įgyvendina [ir nustato] teises? Dabar – vyriausybės. Jų įrankis – valdžia. Valdžia priežastis nukerta akimirksniu, sutrauko visus pančius. Savo teises galte nustatyti tik tame pasaulyje, kuriame valdai.
Teises apibrėžia žmogaus prigimtis. Joms nereikia "leidimo". Žmogus yra lasvas ir nėra valdžios pasaulyje galinčios paveikti jo mintis. Jas galima tik fiziškai sunaikinti.
Vienintelė išimtis – veikla kenkianti savo paties gyvybei nelaikytina "gera".
Kaip čia traktuoti eutanaziją?
Žmogus turi teisę rinktis. Jei skausmas neleidžia jiems gyventi, jie gali pasirinkti mirtį. Tai iš tikro vertingiau, ne daro kvailas savižudis nuraukdamas visą galimą gyvenimą
Utilitarumas yra tai, kas man naudinga. Kodėl tai, kas naudinga, turi kenkti grožiui ir jausmams? Daugeliui žmonių santechniko darbas atrodo nešvarus ir nepatrauklus. Tačiau jis sukuria tvarką ir patogumus. Gal būt "negražūs" dalykai yra tik todėl, kad jų nesuprantame?
Ar religija gali nustatyti veikiančias elgesio visuomenėje taisykles?
Moralumas išreiškia pasirinkimą. Štai kodėl asmenys nėra baudžiami už veiksmus, kurių negalėjo išvengti.
Dievo įsakymai yra nurodymai nenurodant priežasčių. Todėl žmonės jų laikosi iš tikėjimo, kuris nėra tas pats, kas moralė.
"Mylėk savo tėvą ir motiną". Meilė [ir pagarbą] reikia užsitarnauti, o ne reikalauti grasinant bausme. Tai nėra moralinė vertybė.
"Negeisk savo artimo žmonos". Meilė yra kiekvieno asmens teisė. Nė vienas negali būti kito "nuosavybė".
Moralumas kyla iš tikrovės, o ne mitinių mums nepažinių dangaus esybių.
Mokslinis blogio nusakymas
Nėra etikos elementariosios dalelytės – kaip ir tiesos ar teisingumo. Tai vien tik filosofinės konstrukcijos.
Nuodus sumaišius su maistu laimi nuodų poveikis.
Gyvenimas yra lengvas!
Zoologijos sodo tarnautojas valė dramblio narvą. Jis buvo pritūpęs ant vieno kelio ir dramblys prisėdo ant jo. Darbuotojo galva iki pečių prasmego į dramblio užpakalį. Šalia buvusi bendradarbė padėjo jam ištraukti galvą.
Kokias [kūrybines] mintis jums sukelia šis nutikimas? Ar jis buvo atsimerkęs?
Ar moralu nušauti dramblį, kad iš jo ilčių pasigamintume fortepijono klavišus?
Jei gyvūnai neturi teisių, dar nereiškia, kad pateisinamas betikslis jų žudymas. Aš vertinu gyvenimą. Aš valgau mėsą ne todėl, kad nevertinu gyvūnų gyvenimo, bet todėl, kad vertinu savo gyvenimą.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą