Prostitucija. Ar tikrai žinome kas tai?

Niekam ne paslaptis kas įvardijama kaip prostitucija.
Be abejo kiekvienas sutiktas pasakytų jog tai seniausia egzistuojanti profesija
ir be abejonės būtų teisus. Tačiau ar kas susimąstė jog tai kur kas gyliau
įsišaknijusi sąvoka nei iki šiol manyta, daug kas šia hipotezę palaikys
pamišėlio kliedesiais, tačiau kaip bebūtų graudu tiesa yra tokia.

Savaime aišku, kad daugelis vyriškos lyties atstovų besinaudojančių
„naktinių plaštakių“ paslaugomis vengia tai pripažinti ir gėdijasi to, nes bijo
visuomenės pasmerkimo. Matomai kokie bebūtume „vakariečiai“ lig šiol galioja
principas – „Ką žmonės pasakys?“. Juokingiausia tai kad visi ligi vieno kad ir
koks tai būtų dorovingas asmuo ir net nevaikščiojantis į „kairę“ ištiestų kasdien
naudojasi šiomis paslaugomis, net kartais to pats neįtardamas. Taip jau
susiklostė gamtoje, jog mus žmones kaip ir kitus gyvūnus valdo instinktai ir
niekur nuo to nepabėgsi. Tuoj pasiaiškinsime ir panagrinėsime šį paradoksą
truputi išsamiau.

Nuo senų senovės patinai (įvardinkime juos vyrais) patelėms (įvardinkime
jas moterimis) moka už poravimosi akto (įvardinkime tai seksu) paslaugas. Kol
žmonės dar buvo primityvus ir gyveno urvuose, vyrai už „moteriška švelnumą|“
atsimokėdavo sumedžiotu grobiu, apsauga nuo pavojų ir pan. Bėgant laikui,
tobulėjant technologijoms – tobulėjo ir atsiskaitymo būdo formos, tuo metu ir
prostitucija pasidalino į kelias atšakas – taip vadinamas „kastas“.

Žemiausioji jų „gatvinės“ – tai tos didėlių protinių gabumų neįvaldžiusios
moterėlės tiesiog „tupai“ gatvėje beramstydamos apšnerkštas sienas
demonstratyviai, už menką atlygį, siūlančios savo „grožybes“. O vėliau tuos
kelis, savo prakaitu, uždirbtus banknotus dar privalo dalintis su dėdėm
suteneriais. Už „stogą“ ir kitas „pridėtinės vertės“ paslaugas. Tai bent
džiaugsmo moterėlių akyse kai lieka bent keli pinigai jų pačių poreikiams. O
dar ir prie visų sunkumų šis pasirinktas amatas ne visose valstybėse laikomas
legaliu. Tad neretai tenka mindyti įstatymų sergėtojais besivadinančių įstaigų slenkstį.

Viduriniąją „kastą“ sudarančios „meilės deivės“, veisiasi prabangiuose
viešnamiuose, pop scenoje, mados podiumuose ir pan. bei dažnai galime jas
pastebėti žvilgčiojančias iš vyriškų sekso žurnalų puslapių. Pagal apklausą
laimėjusios savaitės seksualiausios titulą, net gauna teisę puikuotis (ką visos
skaito didžiausią garbę) viduriniame sulankstomame puslapyje. Šias neeilinio
grožio nimfas, kurių išvaizda nuolat yra „tunning‘uojama“ plastinės chirurgijos
specialistų, galime nusipirkti, kaip ir bet kokį kitą paslaugų rinkos produktą,
už atitinkamą prieš tai suderėtą sumą. Net gi egzistuoja tokios kaip „escorto“
paslaugos, kai jūsų pasirinktą variantą iškart gali pristatyti sutartu adresu. Kas
tiesa sakant nėra pigu, tad tik išrinktieji gali mėgautis šiomis itin
prabangiomis malonumą teikiančiomis prekėmis. Pasinaudojęs šios rinkos
neišnaudotomis galimybėmis Piotr Listerman (žymus Rusijos „verslininkas“) net
sukūrė taip vadinama žmonų paieškos agentūrą. Kurioje net jei jums patiko
pasirinkto objekto (busimos žmonos) išvaizda, bet nepatiko charakteris ar dar
kas nors – viskas sukuriama ir koreguojama.

Kaip bebūtų juokinga, šie gražios išvaizdos sekso objektai, neretai
visuomenėje sulaukia kritikos ir net užgauliojimų, kartais net necenzūrinių
žodžių išraiška. Paradoksas tame, jog tai dažniausiai daro tos pačios moterėlės
tik jau susenusios ir praradusios prekinę išvaizda. Kaip faktas išimtos iš
vartojimo ir besiilgėdamos prarastų laikų, sukaupta pyktį (už tai kad jos
nebereikalingos) tiesiog „tupai“ lieja kur papuola, nes neva tik jos yra
dorovingos dorovės ir moralės sergėtojos. Vėliau įtiki į dievą, vis dažniau
pradeda lankytis bažnyčioje (ar kitokiuose maldos namuose) bei išpažindinėti ne
tik savo, bet ir kaimynų nuodėmes – bet tai jau senatvinis marazmas, apie tai
kitą kart.

Norom nenorom kyla klausimas – kas toji aukščiausioji „kasta“? Kadangi lyg
ir visas egzistuojančias prostitucijos formas jau apžvelgėme. Tačiau (kas daug
kam pasirodys neįtikima) šiai aukščiausios „kastos“ ložei priklauso visos
likusios taip visuomenėje gerbiamos ir mylimos, kurių statusas žmonos,
sugyventinės, panelės ir pan. – šiuo metu labiausiai paplitusi sąvoka „gyvenimo
partnerės“. Aukščiausia „kasta“ jos išlieka dėl paprastų priežasčių – jos
gudresnės nei kitos nes nepriklauso jokiam suteneriui (jų gyvenimas priklauso
tik nuo pačių pasirinktų sprendimų), turi ambicijų bei yra gerbiamos
visuomenėje. Be ja  klaidinga ta nuomonė
kad vyras renkasi sekso partnerę, paprastai vyksta atvirkščiai, o visa kita tik
iliuzija siekiant vyriškai pusei suteikti daugiau pasitikėjimo savimi. Tačiau
dar vis gyvenant patriarchato laikais šioms moterėlėms sunku arba tiesiog
nesugeba savo jėgomis įgyvendinti užsibrėžtų tikslų. Dažniausiai tai padaryti
karjerą , bet tam trūksta atspirties taško ir pan. Tada instinktyviai ieškomas
tam tikrus kriterijus atitinkantis vyras kuris gal net kartais pats to
nesuprasdamas padeda vienais ar kitais klausimais esamoje situacijoje. Kas
keisčiausia, visos save iš tiesų laiko dorovingomis moterimis ir ne kitaip.
Nors kaip bebūtų  vienokiu ar kitokiu
būdu reguliariai gauna atlygį už visas sekso paslaugas.

Nuo vaikystės kiekviena moteris yra apmokoma kurtizanės amato, net jei ir
pati to nesuvokia. Ir dabar paklaustum dėl ko jos naudoja tą visą kosmetika,
kas rytą prieš veidrodį piešia akis ar dažo lūpas – gal tik 1% visų apklaustų
nurodytu tikrąją priežastį, nes likusios paprasčiausiai nežino, kad tai daroma
priešingos lyties viliojimui (prisiminkime gyvūnus), tad tiesiog instinktyviai
atliekama ši procedūra nes taip reikia, taip jau į pasąmonę įdiegtą.
Prisiminkite tuos vaikystėje žaidimus lėlėmis „namus“ ar kitus panašius. Nuo
tada joms į pasąmonę yra programuojama moters vieta visuomenėje. Vėliau motinos
dukterims kala į smegenis patarimus ir taisykles kaip elgtis su vyriškąją
giminę vienokiose ar kitokiose situacijose (kadangi pačios prieš tai buvo
lygiai taip pat programuojamos, taip sakant uždaras ratas) ir be abejo į ką
atkreipti dėmesį prieš atsiduodant patikusiam variantui:

Dukra klausia motinos:

- Ką daryt, jei noriu susitikinėti su studentu norinčiu tapti daktaru ar
advokatu?

Motina:

- Mesk tą nulį ir susirask tikrą vyrą sugebanti tave išlaikyti, nes taip ir
susensi belaukdama kol tas studenčiokas baigs mokslus, turėdama ant rankų du merdėjančius
vaikus, kurie tau vis čiulps spenius!

            Taigi kaip bebūtų apmaudu primažinti
peršasi išvada, kad kiekvienas mūsų naudojasi prostitučių paslaugomis.
Skirtumas tik tas – pas vienas pase yra
įrašas jog tai jūsų žmona ar tiesiog mergina, ar paprasčiausiai
tarpuvartės kekšė. Kaip bebūtų jos visos už bet kokius santykius atsiriekia
savo dalį.

            Kaip pavyzdys, pamiršus pasirašyti
priešvedybinę sutartį ar tiesiog manymas jog tai nereikalinga, priveda iki to kad
po skyrybų buvusioms kaip faktas lieka mažiausiai pusė jums priklausančio turto
ir teigiama kad jos tai užtarnavo. Taip be abejo – už visas suteiktas paslaugas
ir nebūtinai, visą vedybinį laikotarpį, jos turėjo būti jums ištikimos. Teismas
dažniau atsižvelgia į moters interesus.

            Šiai dienai džiugina tik vienas
faktas, kad vis dėlto pasaulį egzistuoja ir prostitučių padermei
nepriklausančių moterų, tačiau jas sudaro vos keli procentai. Nežymus lašas
jūroje. Tai stiprios asmenybės gebančios be vyrų pagalbos susikurti karjerą ar
pasiekti užsibrėžtą tikslą, užkariauti aukštus postus visuomenėje tarsi šių
laikų Amazonės, kurioms (kaip bebūtu paradoksalu) jau vyrai teikia prostitutų
paslaugas )

            Išvada viena, kol nors viena iš
pusių bus pasiryžusi mokėti bet kokia kaina už „meilės guolio malonumus“
prostitucija egzistuos. Ir kadangi esu įsitikinęs kad situacija niekad
nesikeis, nenorom kyla klausimas – jei jau įteisinome žmonas ir kitas aukštesnes
„kastas“, kodėl nelegalizavus tų kurios nesislapstydamos už įvairiausių
visuomenės išgalvotų kaukių sąžiningai deklaruoja savo prostitutės statusą bei
teikiamas paslaugas? Išduoti kiekvienai verslo liudijimą, taip vadinama patentą
ir tegu pildo skylėtą valstybės biudžetą )