Naktis

Ne itin daug beliko,
Jausmo ar ko kito,
Tiesiog tenka laukt sukandus dantis.  
Miego glamonės nebetraukia,
Vanduo skalaudamas veidu žliaugia,
Vis dažniau išblėsta veidrodyje atspindys.

Visos ydos, tarsi lėlės,
Belangėje dulkėja,
Priekaištas neilsta – lieka tik skandint.
Kamputy įsispraudus
Viltis bejėgė laužos,
Pažadai sau it giltinė sekioja įkandin.

Pavargęs ir paniuręs,
Gyvybės ženklų nulis,
Dvėsena suvyniotas po antklode sena.
Jau pusė septynių ryto,
Duris praveria skerdyklos,
Vėl vartos ant konvejerio, žalių akių, mėsa…

RC