policijos automobilis, mirgantys švyturėliai, sirenos… o dievas už šios gremėzdiškai mūrytos sienos… man reikia pradaužti mūrą, kad gaučiau bent menką viltį sulaukti trupučio dėmesio… bet jiems nerūpi, jiems paprasčiausiai trūksta laiko… nesuprantu kaip dirba dievas… neišmatuojamos svajonės… saulė, lig ne taip senai šildžius nuvargusį kūną, slepiasi sakytum pamiršusi savo nuolatines pareigas… naktys drėgnos ir šaltos, smelkiasi vis giliau į vidų trupindamos kaulus… ir visi šypsosi ištikę stuporo…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą