Vunderkindo iššūkiai

Jacob Barnett

Kai Jacob Barnett pirmąkart sužinojo apie kvantinės mechanikos Šriodingerio lygtį, jis nenustygo. Tris dienas jo smegenys buvo užimtos matematikos funkcijomis. Šio 12-mečio dalinai autizmo apimtose smegenyse slinko ilgos pliusų, minusų, keistų raidžių ir atverstų trikampių eilutės, kurias suprasti tegali tik nedaugelis.

„Keistuolis“, pasakys vieni, „Genijus“, atšaus kiti. „Kai tik bandžiau šeimoje prabilti apie matematiką, jie į mane spoksojo išplėstomis akimis“, sakė jis. Taip elgėsi ir jo klasiokai. Paprastoje mokykloje jam nebuvo ką veikti, tad jis ėmė lankyti Indianos universitetą (IUPUI). Ir netrukus jis pradėjo netilpti į lygį, kurį galėjo užtikrinti profesoriai. Jo pasiekimai tokie, kad ketinama perkelti jį į apmokamas tyrinėtojo pareigas.

Tėvai to tikrai nesitikėjo. „Kai jam buvo dveji, mes bijojome, kad jo iš vis nebus šiame pasaulyje“, sako motina, „Jis su niekuo nekalbėjo. Jis net nežvilgtelėdavo į mus“. Psichologai nustatė, kad jo elgesys yra artimas autizmui. Jis vargiai berodė emocijas ir bendravo su kitais. Tačiau, nors atsiliko socialiu ir fiziniu išsivystymu, tačiau turėjo protinių sugebėjimų, aplenkiančių jo amžių. Tad diagnozė buvo: Aspergerio sindromas, švelnesnė autizmo forma.

Tai išgirdę, tėvai ėmė atidžiau stebėti, ką veikia jų sūnus – į ką anksčiau neatkreipdavo dėmesio. Pvz.,jis dažnai išvardindavo abėcėlę – pirmyn ir atbulai. Ant grindų paišė sudėtingas geografines formas. Išsprendė 5000 gabaliukų dėlionę. Kartą įsispoksojo į valstijos kelių žemėlapį ir įsiminė visus kelius. Ir kas buvo įdomiausią` - galėjo išvardinti 70 skaičiaus pi ženklų.

Kai jam buvo trys metai, jis visa galva paniro į žvaigždes – vėl ir vėl gilinosi į astronomijos knygą. Sulaukęs 8 m. gavo leidimą klausyti astronomijos paskaitas Indianos un-te. Tuo tarpu matematiniai sugebėjimai prisivijo astronomines žinias.

Autizmu sergantiems neretai pasireiškia pablogėjimas – po spartaus smegenų vystymosi prasideda „regresas“. Laimei, to nenutiko Jake, kaip jį meiliai vadina. Tiesiog jį vienu metu buvo apėmęs nuobodulys. Jam reikėjo stipraus impulso. Pavyzdžiui palikti mokyklą, nes jo matematiniai sugebėjimai prilygo doktoranto lygį.

Bet ar ne per sunku jam bus aukštojoje mokykloje? „Jis prisėdo mūsų prieangyje ir per dvi savaites išmoko visą aukštosios matematikos kursą“, pasakoja jo motina Kristina. Dabar laisvu laiku jis aiškina matematiką vyresniesiems koledžo studentams. Paprastai manoma, kad su genijais sunku susikalbėti, tačiau Jake moka aiškinti.

Tačiau kitkuo Jake yra normalus vaikas. Jis mėgsta žaisti video žaidimus (tarp mėgstamiausių yra „Guitar Hero“ ir „Halo:Reach“).Su draugais žaidžia krepšinį, turi draugę, o neseniai sušoko savo pirmąjį šokį. Jam patinka muzika – klasikinė, kurią iš atminties groja pianinu. Jam patinka mokslinės fantastikos filmai ir Dinėjaus kanalas. Žiūri „History“ kanalo dokumentiką.

Hm, lyg ir normalus vaikas. Tačiau vėlai vakare, kai išjungiamas televizorius, namų darbai padaryti ir visi namuose suminga, vėl atbunda skaičiai. Jie neleidžia jam ramiai miegoti. Prie kelis metus susirūpinę tėvai atliko medicininius tyrimus, tačiau joks susirgimas nesurastas. Jsi tiesiog negali ramiai miegoti.

Neleidžiantys miegoti skaičiai privertė jį sukurti savą fizikos teoriją, „išplėstą reliatyvumo teoriją“. Jo motina video įrašą, kuriame Jake aiškina savo teoriją, nusiuntė į Pažangių tyrimų institutą prie Prinstono un-to. Jo prof. Scott Tremaine laiške pabrėžė, kad iškeltos kelios labai gilios problemos, kurias išsprendęs gautų Nobelio premiją.

Tuo tarpu Jake surado naują iššūkį – įrodyti, kad „Didžiojo sprogimo“ teorija yra klaidinga. Anot jo, pagal šią teoriją negalėjo susidaryti reikiamas anglies kiekis Visatoje. Taip kaip susidarė Visata – šito jis dar nežino ir dar ieško atsakymo į šį klausimą.